priimti

priimti
priim̃ti, prìima (prìema, príema), prìėmė, príemė I. tr. 1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da priimk šitą triūbelę BsPIII48. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo Arm. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių! JV619. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles JD318. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas S.Dauk. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų Šts. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas BsO274. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti) SI184. | prk.: Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk) 510. | refl. tr., intr.: Per visądien neprìsėmė jokio darbo Arm. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka Ds. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų Nt. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę Šts. Prisiėmęs klėbį knygų benešąs Ggr. 2. priliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti Ėr. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt Krsn. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka Trg. Su balta ranka nepriėmiau J. Karšta geležis – nė priimti negali Gs. Ranka suplyšus, tai ką tik prìėmei, tai kaip peiliu Trgn. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti Ėr. Gelžis įkaista, nė priimti negal Šts. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna! Pc. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu Srv. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byra Pc. 3. daug išimti; daug pridėti: Daug medaus prìimat Ėr. Priėmė kubilus medaus par vasarą Šts. 4. priglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg. | Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniai Skr. 5. sutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus K.Kors. Dovenos priimtos suriša žmogų M.Valanč. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims Ds. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį JD48. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepríema Slm. | prk.: Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją . Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui J.Jabl. Išsikalbėjimų nepriema M.Valanč. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim PK23. Idant mumus ... išmintį jam priimtiną ... dovanot teiktųs DP231. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema Dbk. Ji neprìima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn Ėr. Gerai priimu, nepadyviju R405. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą) Gršl. Kur prìima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu Mlt. Juokas juoką priema Šts. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta) KI68-69. Padaryk mus sau mielus ir priimamus KlM1713. Širdis nepriima (nesinori valgyti) Ėr. Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo) BsPII77. Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi Vj. Akys nora, bet širdis nebepriema Jn. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant) Sdk. Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k Gs. Jam labiausiai pieną prìima (jis labiausiai mėgsta pieną) Ktk. Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori) Žem. Dabar nieko širdis nepriema Žem. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)? Jnšk. Mano akys nepriema akuliorių: skauda Šts. 6. refl. tr., intr. nesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti) Žem. Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisìema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro Sdk. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą . Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos Šts. Tie suvis neprisiėmė gerti? Rm. Svečias nieko neprisìima (nieko nevalgo) Ėr. Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima Sv. | Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)! Lp. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti) Ds. Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų) Ėr. Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolo Smn. 7. refl. tr. pasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp. Prašė prisimti tą garbingą pareigą . Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius (ps.) Ml. Jin pabūt prisiėmė Rz. Smertį priimiaus (sutikau mirti) P. 8. pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu . Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti J.Jabl. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas EncIX515. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – ne Prn. 9. paimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą Šts. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu JD140. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės I303. | refl. tr.: Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi Šts. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvo Jrb. 10. prispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo Ėr. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir prìėmė Skr. Jį gerai priėmė darban Lp. Rytoj tave priim̃siu prie rugių Upt. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės Ll. Darbu gerai priima Vlkv. | Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės Ėr. | refl.: Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelę Rod. 11. prisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema Šts. | prk.: Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas EncIX207. | refl. tr.: Prisìėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau Šts. Audinys neprisìima dažų (nesidažo) 432. 12. pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos] Lp. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus Skr. Idant ... vaistą priimtų DP191. | Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliai A.Vien. 13. reikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų) Srv. Jis prìima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų) Jnšk. Žirnis prìema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs) Šts. Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų Ggr. Baikštus arklys neprìima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago) Ėr. Priimu, kenčiu darbą SD260. 14. palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti 432. Per ger priimu R244. Tai jau nepriimk nieko už pikta I.Simon. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie K.Donel. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę príema Slm. Ažu gera priimu (orig. prijmu) SD178. Neapsirik, avies už bobą nepriimk! Skdv. II. tr. 1. mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu d. Kad prìėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! (d.) Dkš. Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės (d.) Vlk. Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš . Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi . Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų! Švnč. | Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles! dz. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie d. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro VoL457. Svečią namuosan priimti VoK33. Ir priimtų jus ing ... gyvenimus DP12. Kas jus priims, tasai mane priim BPII50. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę? d. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti? JD631. Ar nepriim̃tumėt naktigulto? Slm. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt Bsg. | Priimu išsūnį, išdukterę B. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną R26. ^ Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė) B. | refl. tr.: Jau ją tėvai prisiėmė BsPIII246. Prisimkitės kits kitą Bb1PvK15,7. | Vai, mergele, pasislink, mane jauną prisiim̃k (leisk šalia atsisėsti) (d.) Sl. 2. įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą Viln. Ar príemė jūsų vaiką mokyklon? Slm. Ir jį jau príemė kolektyvan (į kolūkį) (sov.) Slm. 3. išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantus P.Cvir. 4. pavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant) Trgn. Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena Kp. Priimti svečią N. Svečius priim̃ti KI226. Ar gerai te tave priėmė? Mrs. Toki geri žmonės – gerai priėmė Dkš. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių] Sdk. Ar gražiai prìėmei svečius? Vlkv. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė Mrj. Ne tik nakvynę davė, ale da ir prìėmė Ktk. Jos mane priėmė kap geriausią svečią . Neturim mėsos – kuom priimsim svečius? Ndz. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina VoL301. Kuom priimsiu tuos svetelius? JD725. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane GNMt25,43. Svečius mylįs, priimąs SD64. | Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu) R244. 5. užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą prìėmė Lp. | refl. tr.: Ir Banaitienė prisìėmė žentą Pc. Jis an jos prisiėmė žentą Alv. Toj mergaitė prìsėmė žentą Lp. 6. rinktis, skirtis: Jonas ... už motiną sau ją priima DP506. | refl. tr.: Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvo prš. 7. gauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai Užp. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu! Trgn. | Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia! Klt. 8. įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims 124. | refl. tr.: Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsì (gausi parduodamas) Rod. | Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio Kb. | Gyvulys nuog gyvulio prìsima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę) Db. Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą EncVII382. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų S.Dauk. Sakramentą priimsi VoK28. Prieims krikštą (apsikrikštys) 133. Minichai, ... į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo Vln46. ^ Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) B. 9. pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsì (bus toliau eiti, važiuoti) Trgn. | Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) Up. 10. išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas Vvr. Labai daug priima prekių be pinigų Lp. 11. refl. prigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė Sdb. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisìėmė Rdm. Visi skiepai šiemet prisiėmė . | Čiepai neprisiėmė Rmš. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisìėmė . Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir neprìsima Rdm. Raupai prisìima 67. 12. refl. prk. įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti . Prisiimti svetimų papročių 67. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė Gmž. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101. 13. tr. užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniai Lp.
◊ priim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Príemiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų Slm. | refl. tr.: Prisíemiau ir morkų sė́klos, ir rasodos Slm. Prisìėmėm šiemet daug rūtų sė́klos Jnšk.
prisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės Šts. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiima Ds. taĩp prìimta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus taĩp jau prìimta Trg. Taĩp neprìimta BŽS8.
kaĩp prìimta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelės .
\ imti; antimti; apimti; atimti atima; daimti; įimti; išimti; nuimti; paimti; perimti; praimti; priimti; suimti; užimti užima

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • priimti — statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda programos siūlymams priimti. Davus šią komandą siūlymas įvykdomas: įrašomi į dokumentą pakeitimai, vykdoma kuri nors kita komanda. Panašią prasmę turi komanda ↑sutikti, tačiau ji pasyvesnė – gali… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • priimti taisinius — statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda žymėtiesiems taisiniams priimti. Naudojama ↑žymėtųjų taisinių peržiūroje. Davus šią komandą į dokumentą įtraukiamas pasirinktas taisinys, visi taisiniai iš pažymėtos dokumento dalies arba iš viso… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • priimti — priim̃ti vksm. Priim̃k iš manę̃s šią̃ dóvaną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • accept — priimti statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda programos siūlymams priimti. Davus šią komandą siūlymas įvykdomas: įrašomi į dokumentą pakeitimai, vykdoma kuri nors kita komanda. Panašią prasmę turi komanda ↑sutikti, tačiau ji pasyvesnė… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • accept changes — priimti taisinius statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda žymėtiesiems taisiniams priimti. Naudojama ↑žymėtųjų taisinių peržiūroje. Davus šią komandą į dokumentą įtraukiamas pasirinktas taisinys, visi taisiniai iš pažymėtos dokumento… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • priėmimas — priėmìmas sm. (2); R 1. → priimti I 1: Tokio[je] aukšto[je] vieto[je] sunkus priėmìmas (šieną, javus kemšant) Vvr. 2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko rš. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvorumas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Susirinkimo dalyvių skaičius, laikomas privaloma sąlyga, kad priimti sprendimai būtų pripažįstami teisėtais (galiojančiais). Priimant įstatymą parlamente būtina, kad plenariniame posėdyje dalyvautų tam tikras …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • quorum — kvorumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Susirinkimo dalyvių skaičius, laikomas privaloma sąlyga, kad priimti sprendimai būtų pripažįstami teisėtais (galiojančiais). Priimant įstatymą parlamente būtina, kad plenariniame posėdyje dalyvautų… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antimti — antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr. 1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”